Mėgaukitės saulės voniomis atsargiai

Mėgaukitės saulės voniomis atsargiai

Kaitintis saulėje daugeliui tebelieka mėgstama laisvalaikio pramoga. Tačiau šiandien kaitintis saulėje daug pavojingiau nei prieš keletą metų. Vis didėjant ozono skylėms viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, nebeveikia natūralus mūsų planetos saulės filtras, todėl žemę pasiekia daugiau ir pavojingesnių spindulių. Įdegusioje odoje, ypatingai iškart po deginimosi saulėje, yra didelis kiekis pigmento melanino, todėl neatlikite fotoepiliacijos procedūrų įdegusios odos arba netrukus po deginimosi saulėje.

Kuo saulė pavojinga odai

Trumpai ir paprastai sakant: didele ultravioletinio (UV) spinduliavimo energija. Šie spinduliai yra nematomi ir trumpesnių bangų negu regimos šviesos spinduliai. UV spinduliai skirstomi į UV-A, UV-B ir UV-C, priklausomai nuo bangų ilgio, kuris mažėja, pereinant nuo A prie C, o bangos darosi vis pavojingesnės. Kol kas ozono sluoksnis mūsų platumose apsaugo nuo UV-C. Vis labiau stiprėja UV-B spinduliavimas. Spindulių energija skatina odos ląsteles nepaliaujamai gaminti melaniną. Sis odos pigmentas yra natūralus skydas nuo saulės, turintis apsaugoti jautrius odos ląstelių branduolius. Jeigu saulei veikiant odą apsaugos nepakanka, spinduliavimas suardo tam tikras ląstelių struktūras ir paliečia branduolio paveldimąsias savybes. Trumpai tariant: saikingos UV-B spindulių dozės švelniai įrudina, o didelės nudegina ir, blogiausiu atveju, sukelia net odos vėžį.

UV-A spindulių bangos ilgis yra didesnis, ir seniau jie buvo laikomi sąlygiškai švelniais ir nekenksmingais. Dabar žinoma daugiau. Nors šie spinduliai tik 13 procentų nulemia odos nudegimą, bet jie ardo jungiamąjį audinį. Jis greičiau sensta ir glemba, išsiplečia venos ir kapiliarai, oda greičiau raukšlėjasi.

Nerekomenduojama kaitintis saulėje ilgiau negu vieną valandą - visai nesvarbu, kokia tvirta yra oda ir kiek ji ištepta apsauginiais kremais. Negalima kaitintis saulėje ilgiau kaip 50 valandų per metus - maždaug vieną valandą per savaitę.

Vis dėlto saulė reikalinga

Visa, kas gyva, egzistuoja saulės dėka, ir žmogus priklauso nuo jos ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Kiekviena žino: saulėta diena išblaško blogą nuotaiką ir padeda pažvelgti į gyvenimą iš šviesiosios pusės. Kaitinantis saulėje, šviesa ir šiluma suminkština raumenis ir padeda visiškai atsipalaiduoti. Numalšinamas stresas, o kasdieniški rūpesčiai trumpam netenka reikšmės. Tai lemia ir biologinės priežastys, nes saulės spinduliai veikia hormonų gamybą organizme. Dėl to sužadinama medžiagų apykaita, o tai savo ruožtu teikia energijos ir jėgų. Pagreitėja ir lytinių hormonų bei euforiją sukeliančių medžiagų, vadinamųjų „laimės hormonų" gamyba, taip pat vitamino D, reikalingo kaulams, susidarymas. Bet norint pajusti šių malonumų skonį, pakanka visai trumpų saulės vonių.

Nuo didžiausio pavojaus apsaugo specialios priemonės

Nuo saulės apsaugančių preparatų filtrai neleidžia odai per daug nudegti ir paraudonuoti, užuot parudavus. Filtro saugoma oda tiesiog turi daugiau laiko pasigaminti savo apsaugą - rudąjį pigmentą. Pagrindinė visų saulės kremų veiklioji medžiaga yra UV filtrai. Jų yra dviejų rūšių:

  • Cheminiai filtrai, pavyzdžiui, cinamono rūgštis. Jie pagauna ultravioletinius spindulius ir paverčia saulės energiją nepavojinga šiluma Cheminių filtrų trūkumas: jautrią odą vos patepus jie gali sukelti alergiją.
  • Fizikiniai filtrai - ant įpakavimo žymimi kaip „natūralūs" filtrai. Juos sudaro smulkūs, į dulkeles sumalti natūralūs ar sintetiniai pigmentai, kurie paskleidžiami ant odos. Įmaišyti į apsauginio preparato emulsiją, jie atmuša spindulius kaip mažyčiai veidrodėliai. Šie mikropigmentai visiškai neerzina odos.

Be cheminių ir fizikinių filtrų, saulės preparatai turi ir kitų medžiagų, pavyzdžiui:

  • Vitamino E, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus. Šie labai pavojingi radikalai yra rūgščių junginiai, kurie ardo gyvybiškai svarbią ląstelių substanciją ir kurie dėl UV spinduliavimo ar dėl kitų priežasčių yra praradę vieną elektroną ir dabar „paniškai" skuba jį prisijungti. Medžiodami elektroną, laisvieji radikalai ardo kitas svarbias medžiagas ir dėl to elastingą jungiamojo audinio pluoštą paverčia šiurkščiomis sąvartomis.
  • Bisabololio, uždegimą raminančios medžiagos, kurios turi ramunėlės.
  • Pantenolio, vitamino B provitaminio, kuris ramina odą ir gydo.
  • Augalų ekstraktų ir aliejų, pavyzdžiui, medetkos (suerzinimui raminti) arba jojobos aliejaus, švelninančio odą.

Gera kosmetinė emulsija, kuria surišami šviesos filtrai, be abejo, visada sveika odai. Vis dėlto nereikėtų visiškai pasitikėti šiomis apsauginėmis priemonėmis ir be atodairos atsiduoti saulei. Nors jos ir gali sumažinti neigiamo saulės poveikio riziką, bet tik tada, kai su saule elgiamasi atsargiai.

Šviesos filtrai ir šviesos apsaugos stiprumo rodikliai

Pasirenkant saulės apsaugos priemonę lemiamą reikšmę turi šviesos apsaugos stiprumo rodiklis. Ant vokiškų preparatų jis žymimas santrumpa LF (Lichtschutzfaktor), ant prancūziškų IP (index protecteur), o ant amerikietiškų LPS (light protecting factor). Šis ant kiekvieno pakelio pažymėtas skaičius reiškia laboratorijoje nustatytą filtravimo stiprumą - kuo skaičius didesnis, tuo intensyvesnė apsauga nuo saulės. Šviesos rodiklis nurodo tik apsisaugojimą nuo nudegimo, bet ne tai, ar preparatas tinkamai gelbsti nuo UV-A spinduliavimo. Nors daugelis dabartinių preparatų turi filtrus nuo UV-A ir UV-B spinduliavimo, tačiau UV-A filtro stiprumas paprastai derinamas su UV-B filtru. Tai nėra labai teisinga, nes UV-A spinduliavimo stiprumas yra vienodas kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro ir kiekvienoje planetos vietoje. Todėl saugotis UV-A spindulių verta visada, ne tik tada, kai UV-B spinduliavimas yra stiprus. Todėl geri yra tie preparatai, kurių UV-A filtras yra stiprus, net jei ir šviesos rodiklis nėra didelis.

  • Nedidelę apsaugą teikia preparatai, kurių šviesos rodiklis yra nuo 2 iki 6. Jie tinka jau gerokai įrudusiai ir iš prigimties labai pigmentuotai odai.
  • Vidutiniškai apsaugo preparatai su rodikliu nuo 8 iki 12. Žiemiškai blyškią odą pirmą kartą kaitinantis saulėje reikėtų apsaugoti mažiausiai tokio stiprumo filtru.
  • Maksimaliai apsaugo preparatai su rodikliu, didesniu kaip 15. Jie tinka šviesios odos žmonėms, kurie sunkiai įrunda arba beveik visai neįrunda.

Maudantis ar nardant reikėtų vartoti vandeniui atsparius preparatus. Juose yra vandeniui nepralaidžių medžiagų, ir jie gerai tinka maudantis. Tai svarbu, nes oda ir po vandeniu gauna nemažai UV spindulių - 50 cm gylyje ją pasiekia 40 procentų spindulių.

Ką daryti, jei oda, nepaisant atsargumo, tapo raudona ir karšta?

  • Svarbiausia: tučtuojau eiti į pavėsį. Net ir šešėlyje vilkėti drabužius, kurie patikimai dengia nukentėjusias kūno vietas.
  • Vengti visko, kas galėtų pakelti odos paviršiaus temperatūrą. Vadinasi: nuo saulės nukentėjusią odą prausti drungnu vandeniu. Karštas arba šaltas vanduo skatina kraujotaką ir šilumos išsiskyrimą.
  • Pasitepti specialiais losjonais nudegusiai odai - garuodami jie papildomai vėsina. Esant smarkiems paraudimams, dėti kompresus su vėsiomis pasukomis. Kūdikių pudra irgi vėsina.
  • Neprausti odos muilu, tik ypač švelniais dušo preparatais, skirtos jautriai odai. Šluostytis atsargiai - trynimas kaitina odą.
  • Jei vakare oda tokia sudirginta, kad net skauda, lovos skalbinius pabarstyti kūdikių pudra ir miegoti nuogai. Jei nuo saulės pakilo karštis, tučtuojau kreiptis į gydytoją.
  • Pleiskanojančius odos po rimstančio nudegimo jokiu būdu negalima kaitinti saulėje - net trumpai arba esant silpnam spinduliavimui. Tik po kelių savaičių (dažniausiai tai reiškia - po atostogų), kai oda visiškai pasveiksta, ją galima vėl atsargiai pratinti prie saulės, pirma gausiai patepus kremu.

Svarbu žinoti: rizika susirgti odos vėžiu didėja nuo kiekvieno nudegimo.